Senamadiškas rankinis registracijos procesas visiems dalyviams sulėtina darbą. Pacientai paprastai praleidžia apie 18 minučių ar daugiau, užpildydami dokumentus registratūroje. Sveikatos kioskai išspręskite šią problemą leisdami žmonėms patiems tvarkyti registracijos klausimus. Kai kas nors ateina, jis gali patikrinti savo tapatybę, nurodyti, kas negerai, pasirašyti ilgus sutikimo formas ir netgi sumokėti savo dalinio apmokėjimo mokesčius per mažiau nei penkias minutes. Klinikos praneša, kad ši automatizuota sistema sumažina darbą prie registratūros apie 40 procentų, tad darbuotojai daugiau nebepriversti tvarkyti visų rutininių užduočių. Dabar jie gali skirti laiką sudėtingesnių atvejų pagalbai. O svarbiausia, laukiamosios tampa tuščias, nes laukimo laikas klinikose ambulatorinio gydymo skyriuose, kaip rodo naujausi tyrimai, sumažėja apie 34 %. Be to, šios vadovaujamų skaitmeninių sistemų dėka informacijos įvedimo klaidos prevencijuojamos, todėl medicininė dokumentacija nuo pirmos dienos yra tiksli.
Sveikatos kioskai tikrai pagreitina darbą klinikose, nes jie labai greitai integruoja duomenis. Pacientai tiesiog nuskaito savo ID, ir – žin, sistema atlieka įvairius foninius veiksmus. Ji patikrina, ar asmuo turi susitikimą su reikiama gydytoju, patvirtina jo draudimo būklę palygindama su įvairiais duomenų bazėmis, tada visą šią patvirtintą informaciją iškart siunčia į EMR sistemą. Visa tai trunka apie pusę minutės, palyginti su ankstesnėmis aštuoniomis minutėmis, kai darbuotojams tekdavo tai daryti rankiniu būdu. Tikras pinigų taupymas ateina iš šių akimirksniu atliekamų draudimo patikrinimų, kurie sumažina atmestų reikalavimų skaičių maždaug 22 %. Jie aptinka problemas su apdengimu dar prieš tai, kai pacientas pamato gydytoją. O juk negalima pamiršti ir saugumo aspekto. Šie kioskai tvarko jautrią informaciją naudodami šifravimo protokolus, atitinkančius HIPAA standartus, kas reiškia, kad pacientai tinkamai nukreipiami daug greičiau, o klinikų personalas vėliau praleidžia mažiau laiko taisydamas dokumentų klaidas.
Ligoninės, kurios pradėjo naudoti sveikatos kioskus, jau mato realią naudą savo skubiosios pagalbos skyriams ir bendram klinikinių darbų procesui. Įvairių pramonės ataskaitų duomenimis, šie kioskai sutrumpina laiką, reikalingą triužui registruoti pacientus, atvykusius savarankiškai, nuo 25 % iki 40 %. Jie automatiškai tvarko dalykus, pvz., pacientų registravimąsi atvykus ir pagrindinių gyvybinių funkcijų fiksavimą. Tada sistema padeda nustatyti, kurie pacientai turi būti priimti pirmiausia, remdamasi standartais, tokiomis kaip Skubiosios pagalbos sunkumo indeksas arba trumpiau ESI. Tai reiškia, kad gydytojai ir slaugytojai gali skirti daugiau laiko rimtesniems atvejams, o ne užsiiminėti dokumentų tvarkymu. Ypač pastebima permaina taip pat tarp slaugytojų. Daugelis įstaigų praneša, kad jų personalas kas savaitę dabar praleidžia apie 15 mažiau valandų administraciniam darbui, kadangi pacientai šį darbą dabar atlieka patys naudodamiesi kiosku. Dėl to laukiamosios patalpos užtvindytos nebe tokios intensyvios apkrovos metu, o medicinos komandos gali geriau suderinti turimus išteklius su tikru pacientų ligų sunkumu.
Tikri kioskų efektivumą padidina, tik jei jie adekvatai integruoti su EMR sistemos. Kdyklos, kai kioskų surinkta informacija, pavyzdžiui, pacientų demografiniai dati, ubežbpinimas ir simptomai, yra automatiškai perkeliami į elektroninę dokumentaciją, registracijos laikas skirias apie 40 % mažiau. Sistema praktiškai eliminuje visą dvikatą informacijos įvedimą, kas saves laiką ir redukuoja personalo klaidas apie 32 %, kaip raportavo „Healthcare IT Journal“ pastaraisiais metais. Daktarai tada turi neposredinę informaciją, kuriai nereikia čekati papirus formularių. Interesnus faktas, kad šios sistemos gali ir „atgal“ siųsti informaciją. EMR sistemos galėti push-notifikacijas apie vizitas ar slaugos ankstas pacientams prieš vizitas per kioskų. Tai sukuria pilnai ciklą, kuris downstream procesus padarinas efektivus. Daugelis ligoninės jau sėkmingai samazėjo dubliuotus testus gerti 30 % ir pacientų pasiūdrinėjimą po vizitas. Tačiau, tik elegantiški kioskai nėra piet. Jei jie nekomunikuoja su centrinės dokumentacijos sistema, jie galiausiai kelia informacijos salas, kurios ligoninės darba flow’uose rūpina daugiau problemų, nei solve’ina.
Kad sveikatos kioskai veiktų visiems, jie turi užpildyti spragą, susijusią su skaitmeninėmis įgūdžiais. Jų sąsajos turi būti lengvai suprantamos, galbūt su paveikslėliais ir žingsnis po žingsnio instrukcijomis, kurios padeda žmonėms suprasti, ką daryti. Kalba – dar viena didelė kliūtis. Kioskai, siūlantys kelias kalbas ekrane ar net turintys garso instrukcijas, padeda nešnekantiems gimtosios kalbos nenuoširdžiai atsilikti. Kas liečia fizinį prieigą, ADA standartų laikymasis daro didžiulį skirtumą. Tai reiškia, kad įrenginiai turi būti sumontuoti tokioje aukštyje, kuris tinka vežimėliu naudojantis asmenims, pridėti mygtukai, kuriuos galima justi, o ne tik matyti, bei ekranai, kuriuos galima judinti aukštyn ir žemyn pagal skirtingų gebėjimų žmonių poreikius. Testavimas taip pat nėra tik formalumas, kurį reikia atlikti. Gauti atsiliepimus iš tikrų pacientų iš skirtingų aplinkų padeda aptikti problemas dar iki jų tapimo rimtomis. Kai kurios klinikos pranešė apie geresnius rezultatus įgyvendinus šiuos pakeitimus, pastebėdamos apie 40 procentų daugiau pacientų, iš tiesų naudojančių jų kioskus. Galiausiai, gerai suprojektuota sistema neturėtų palikti nieko atsiribojusio. Paprasti meniu ir balso komandos leidžia žmonėms bendrauti su sveikatos technologijomis nepriklausomai nuo jų situacijos, o toks požiūris taip pat neleidžia sulėtinti procesų.
Autorių teisės © 2025 Shenzeno Sonka Medicinos Technologijų Bendrovė, Ltd. - Privatumo politika